Spalio 1 d., sekmadienį, 15 val.
UŽUTRAKIO DVARO SODYBOS RŪMUOSE
Atlikėjai
RIMVYDAS SAVICKAS, klarnetas
VIKTOR REKALO, violončelė
MARIA MIROVSKA, fortepijonas
Programa
Johanneso Brahmso kamerinės kūrybos šedevrai:
Sonata klarnetui ir fortepijonui Es-dur, op. 120 Nr. 2
Sonata violončelei ir fortepijonui e-moll, op. 38
Trio klarnetui, violončelei ir fortepijonui a-moll, op. 114
Programa „Meilė Brahmsui“ - tai pagarba ir susižavėjimas didžiojo vokiečių kompozitoriaus kūryba. Didelė J. Brahmso opusų dalis skirta kamerinės muzikos žanrui: jis kūrė įvairios sudėties ansambliams - nuo dueto iki seksteto, dauguma iš jų fortepijoniai. Koncerte, kuris vyks Tarptautinę muzikos dieną, skambės trys J. Brahmso kamerinės muzikos šedevrai, lyg trys klarneto ir violončelės pokalbiai su fortepijonu, kuriuos atlikdami trys muzikai klausytojams gilias ir nuoširdžias istorijas.
Rimvydas Savickas mokėsi Skuodo meno mokykloje (mok. B. Anužio kl.), Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje (prof. A. Budrio kl.), studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. A. Budrio ir asist. A. Taločkos kl.) Meistriškumą tobulino tarptautinėje "MusicAlp“ vasaros akademijoje Prancūzijoje (prof. Nicolas Baldeyrou kl.), Danijos karališkojoje muzikos akademijoje (prof. Jørgen Jensen kl.), taip pat mokėsi dirigavimo pas Jørgen Fuglebæk. 2011-2014 m. atlikėjas studijavo Kalifornijos valstijos Fullertono universitete (prof. Håkan Rosengren kl.), kur įgijo magistro laipsnį. Studijų JAV metu jam paskirta „Frank J. and Jean Raymond Foundation, Inc“ stipendija.
Atlikėjas yra grojęs su daugybe simfoninių ir kamerinių orkestrų, kurių tarpe tokie kaip Teksaso festivalio simfoninis orkestras, Los Andželo „Debut Orchestra“, didieji Lietuvos kolektyvai. Kaip solistas jis koncertuoja su Klaipėdos kameriniu, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Lietuvos simfoniniu pučiamųjų orkestrais, LNF kameriniu ansambliu „Musica Humana“, Čiurlionio kvartetu, „Klaipėda brass“ kvintetu, rengia rečitalius. R. Savickas dalyvauja įvairiuose festivaliuose, tarp kurių - „Kristupo vasara“, „Nepaklusniųjų žemė“, „Impresijos“, Aukštaitijos vargonų muzikos, Kuršių Nerijos, Chaimo Frenkelio vilos bei kiti kamerinės ir šiuolaikinės muzikos festivaliai.
R. Savickas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, veda meistriškumo kursus Lietuvoje ir užsienyje - Danijos karališkoji muzikos akademijoje, Latvijos J. Vytuolo muzikos akademijoje, Vigo muzikos konservatorijoje (Ispanija), Vroclavo K. Lipinskio vardo muzikos akademijoje (Lenkija), Kalifornijos valstijos Fullertono universitete (JAV) ir kt. Taip pat atlikėjas plečia savo artistinį amplua kaip dirigentas - studijuoja simfoninį dirigavimą LMTA (prof. D. Pavilionio kl.), yra stažavęs švedų dirigento Leif Karlssono, ir Amsterdamo konservatorijos profesoriaus Danny Oostermano dirigavimo meistriškumo kursuose.
Viktor Rekalo gimė Charkive, mokėsi Charkivo Specializuotoje muzikos mokykloje, studijavo Charkivo I. P. Kotlyarevskio vardo nacionaliniame menų universitete, stažavosi garsių profesorių, tokių kaip I. Havryš (Rusija), W. Deshpal (Kroatija), R. Lacko (Šveicarija), N. Gutman (Rusija), D. Severin (Šveicarija), L. Franta (Lenkija), J. Zwicker (barokinė violončelė, Austrija) meistriškumo kursuose. Jis yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas ir diplomantas: F. Dotzauerio (Vokietija), D. Popperio (Vengrija), I. Drohomiretskyi (Lenkija), M. Lysenko (Ukraina) bei Tarptautinės Vagnerio draugijų asociacijos (2010) ir Lenkijos kultūros ministerijos („Gaude Polonia“, 2015) stipendininkas.
2017 - 2021 m. V. Rekalo buvo Nacionalinio kamerinio orkestro „Kyivski solisty“ artistas, nuo 2021 m. Kijevo simfoninio orkestro violončelių grupės koncertmeisteris. Nuo 2022 m. – Valstybinio Vilniaus kvarteto violončelininkas. Jis dalyvavo daugelyje prestižinių festivalių ir muzikos projektų Ukrainoje, Lenkijoje, Austrijoje ir kt. 2007 - 2012 dėstė violončelę Charkivo specializuotojo muzikos mokykloje, nuo 2018 yra kviestinis Ukrainos jaunimo simfoninio orkestro (YSOU) profesorius.
Maria Mirovska gimė Charkive (Ukraina). 2000-aisiais metais pianistė su pagyrimu baigė Maskvos Gniesinų muzikos akademiją, o 2002-aisiais, kaip koncertuojanti pianistė, - šios akademijos aspirantūrą. Nuo 2011-ųjų M. Mirovska gyvena Vilniuje, dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra Lietuvos muzikų sąjungos narė.
Nuo 1998 metų M. Mirovska koncertavo kaip solistė, grojo ansamblio „Klassik“ (pučiamųjų instrumentų kvintetas su fortepijonu) bei kamerinio orkestro „Ekselente“ (vad. J. Nepalo) sudėtyse. Atlikėja dažnai koncertuoja įvairiose Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Rusijos, Vokietijos, Šveicarijos, Italijos, Ispanijos koncertų salėse, groja solo su įvairiais orkestrais, pasirodo kamerinių ansamblių sudėtyse. 1998 metais Berno radijuje (Šveicarija) pianistė įrašė pluoštą Mozarto ir Chopino kūrinių. Ji nuolat dalyvauja daugelyje tarptautinių muzikinių festivalių, bendradarbiauja su Lietuvos ir Ukrianos kompozitoriais, atlieka jų naujausius kūrinius.
***
Sonata e-moll fortepijonui ir violončelei, op. 38
J. Brahmsas pirmasias dvi sonatos dalis ir Adagio (kuris vėliau buvo sunaikintas) sukūrė 1862 m. vasarą, o finalą - 1865 m. Sonata pavadinta „Sonate für Klavier und Violoncello“ (fortepijonui ir violončelei), prieraše apibrėžiant, kad fortepijonas „turėtų būti partneris – dažnai vadovaujantis, dažnai budrus ir dėmesingas partneris, ir jokiu būdu neturėtų atlikti tik akompaniatoriaus vaidmens“. Kūrinys dedikuotas Josefui Gänsbacheriui, dainavimo profesoriui ir violončelininkui mėgėjui. Per privatų pasirodymą draugams Brahmsas grojo taip garsiai, jog Gänsbacheris pasiskundė, visai negirdįs violončelės: – Tau pasisekė!, – urzgė Brahmsas ir toliau leido siautėti fortepijonui.
Sonata klarnetui ir fortepijonui, op. 120 Nr. 2, Es-dur
Dvi sonatos op. 120, sukurtos 1894 m. (dedikuotos klarnetininkui Richardui Mühlfeldui) - vėlyvajame Brahmso gyvenimo laikotarpyje, kai kompozitoriui atsivėrė klarneto garso ir toninės spalvos grožis. Klarneto sonatos forma iš esmės nebuvo išvystyta iki šių sonatų užbaigimo, bet vėliau klarneto ir fortepijono derinys vis labiau naudotas naujuose kompozitorių kūriniuose. Tai - paskutinieji J. Brahmso kūriniai, parašyti prieš pat jo mirtį, kurie laikomi klarneto repertuaro šedevrais. Kompozitorius taip pat parengė dažnai atliekamą šių kūrinių transkripciją altui.
Trio a-moll, op. 114
Tai vienas iš keturių J. Brahmso kamerinių kūrinių, kurių pagrindinis instrumentas yra klarnetas. Trio buvo sukurtas 1891 m. klarnetininkui Richardui Mühlfeldui ir pirmą kartą atliktas privačiai auditorijai 1891 m. lapkričio 24 d. Meiningene ir viešai tų pačių metų gruodžio 12 d. Berlyne. Muzikologų nuomone, šis trio yra lyg kompozitoriaus, 1890 m. styginių kvintetą G-dur paskelbusio savo paskutiniu kūriniu, atgimimo dalis. Muzikoje labai aiškiai girdisi, kad Brahmsas dievino Richardo Mühlfeldo grojimą, ir kad ši adoracija persikėlė į trio partitūrą. E. Mandyczewski, muzikologas ir Brahmso draugas, apie trio rašė: „Atrodo, tarsi instrumentai būtų įsimylėję vienas kitą“.
